iCamptosaurus
Edadeadöl (fösil)
Dadiläd nolavik
Regnum: Animalia
Phylum: Chordata
Classis: Sauropsida
Superordo: Dinosauria
Ordo: Ornithischia
Subordo: Cerapoda
Infraordo: Ornithopoda
Familia: Camptosauridae
Genus: Camptosaurus
Marsh, 1885

C. dispar (Marsh, 1879) (bid patedik)

C. depressus Gilmore, 1909

C. hoggi (Owen, 1874)

C. prestwichii (Hulke, 1880)

Elaf Camptosaurus äbinon el genus dinosauras honedilabik ä planifidöl dona-Yurata. Nem at sinifon: lasär blegik, bi, ven ästanon su futs fol, koap onik äbinon bo blegik (in Vöna-Grikänapük, kamptos = blegik, e sauros = lasär).

Tüv e bids redakön

Elaf Camptosaurus päbepenon balidnaedo fa Othniel Charles Marsh ün 1879. Nem votik, kel pämobon pro el genus at, äbinon Camptonotus, siämü bäk blegik.

Fösils dinosauras at petuvons gretadilo in Nolüda-Merop; bomem labü nem Camptosaurus prestwichii ye pätüvon in Chawely Brick Pits, Cummor Hurst, in Oxfordshire, Linglän. Fösil at pätuvon, ven träm pävabükon ini lubelaflan, e päbepenon ün 1880 fa hiel Hulke as Iguanodon prestwichii, poso päpladon ini el genus nulik, Cumnoria, poso dönu ini el genus Iguanodon, e fino ini Camptosaurus (fa Lyedekker ün 1889).[1]

Vönalifav redakön

 
Elaf Camptosaurus (bomem no lölöfik), se Mused Natajenava di Oxford.

Els Camptosauria daülik gretikün älabons lunoti metas 7. Älabons koapis vetik, ab äkanons golön su futs fol, ed i su futs tel, ven ävilons.

El genus at binon ba röletaf büogolafa dinosauras grupas Iguanodontidae e Hadrosauridae. Luveratiko äfidon planis smalik me honed papagafomik oka.

Literat redakön

  1. Benton, M. J., e P. S. Spenser. 1995. Fossil Reptiles of Great Britain. Chapman & Hall. ISBN 0-412-62040-5.

Yüms plödik redakön