Isisaurus
iIsisaurus
Timäd fösilik: fin Kretata
| ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Illustration of Isisaurus colberti.
| ||||||||||||||||
Dadiläd nolavik | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
|
El Isisaurus äbinon dinosaur finü Kretat. Äduton lü grup elafas Sauropoda (e pato lü famül: Titanosauria) ed älifon uto, kö anu topon Lindän.
Bid patedik: el Isisaurus colberti päbepenon primo as Titanosaurus colberti fa els Jain e Bandyopadhyay ün 1997, ab ägeton eli genus lönik oka ün 2003 danü els Wilson e Upchurch. Älabon särvigi brefik ä penditiki, äsi fobradis lunik, kelos sinifon, das ädifon vemo de els Sauropoda votiks. El Isisaurus sevädon stabü fösils gudikum, kas sevädon pluamanum elas Titanosauria: dil gretikün bomema onik ya petuvon.
Funigs in koprolits (ma jin) ela Isisaurus tikodükons, das äfidon bledis bimabidas anik, bi funigs at sevädons as parasits, kels näfätons bimabledis.
Literat redakön
In Linglänapük:
- Sharma, Neeta, R. K. Kar, A. Agarwal e Ratan Kar. 2005. Fungi in dinosaurian (Isisaurus) coprolites from the Lameta Formation (Maastrichtian) and its reflection on food habit and environment. Micropaleontology, toum: 51, nüm: 1, pads: 73-82. (Naböfafom).
- Nüns dö elafs Saltasauridae.
Yüms plödik redakön
- El Isisaurus lä bevüresodatopäd: Dino Directory.